karnakojis

karnakõjis, -ė smob. (2) 1. kas vyžomis apsiavęs, vyžočius: Karnakõjų į miestą nepriima Skr. Gal jūsų sakuotnugariai, karnakojai per daug branginas? rš. 2. kas laibakojis, miklių kojų: Toks vyras karnakõjis – sunkiam darbui netinka Brt. Su tuo karnakojù tu jau nesusilyginsi Ūd.